Vestuvės, jubiliejus, vakarėlis, mergvakaris, koncertas, degustacija, reklaminė akcija, pristatymas ir t.t… Visas šias sąvokas galima sutalpinti viename žodyje – renginys, kuris turi tam tikrą tikslą bei vienokį ar kitokį formatą. Skirtingi renginių tipai reikalauja skirtingų paruošiamųjų darbų, skirtingų scenarijaus tipų, kitokios įrangos ir t.t. Kas be ko, renginio forma diktuoja ir renginio vedėjo, bei jo darbo pobūdį ir stilių. Dauguma vedėjų nurodo, kokius renginius jie veda ir kokį vedimo stilių siūlo. Plačiau aptarsime pagrindinius renginių tipus ir kokių savybių bei sugebėjimų jų vedimas reikalauja iš vedėjo.

Renginio vedejas

Bene daugiausia vedėjų specializuojasi pramoginėje ir, ne paslaptis, daugiausia pajamų teikiančioje sferoje. Į tokius renginius įeina ir asmeninės šventės, ir įvairūs pristatymai, akcijos, konkursai ir kitos atrakcijos, kurių sėkmės pagrindas – išradingumas, kūrybiškumas, inovatyvumas ir nuoširdumas. Deja, šie renginio aspektai dažnai pamirštami ir renginiai tampa gryna šabloniška komercija. Tai – vieša paslaptis, ypač rengiant vestuves. Tačiau kalti ne tik vedėjai, bet ir patys klientai, nereikalaujantys to, kas teisėtai jiems priklauso už nustatytą sumą. Tad jei turite aiškią savo šventės viziją – reikalaukite, kad ji būtų išpildyta, kiek tai yra įmanoma iš vedėjo pusės, arba savo šventę patikėkite kitam specialistui, kuris tikrai Jus supras ir padės kuo galės.

Kaip jau minėta, asmeninės šventės reikalauja kūrybiško požiūrio į viską – ar tai būtų vakaro programa, ar įvairių pasisakymų komentavimas, ar netikėtų ir dažnai konfliktinių situacijų sprendimas. Taigi, vedėjas turi turėti gerą iškalbą, dikciją, greitą reakciją, charizmą ir gerą humoro jausmą. Taipogi, kuo daugiau erudicijos – tuo vakaras bus mažiau lėkštas ir su pigiais juokeliais. Taip pat svarbu, jog vedėjas būtų pastabus ir sugebėtų prisitaikyti prie publikos (kas yra gero etiketo išmanymo ženklas) tiek jau minėtos erudicijos prasme (juk niekams nebus įdomu, kai gydytojui pasakosi apie žemės ūkį, o ūkininkui apie politiką), tiek tempo atžvilgiu (vieni mėgsta stebėti ir dalyvauti daugybėje atrakcijų, kitiems reikia jų mažiau, o daugiau laiko suteikti šokiams, dar kiti neįsivaizduoja šventės be tostų ir užstalės dainų).  Apie svečius ir jų polinkį įsitraukti į įvairias veiklas derėtų pranešti vedėjui dar prieš kuriant programą. Taip pat reikėtų paminėti, jog vedėjas nėra šou artistas, jo tikslas – padėti šventės dalyviams pasilinksminti, o ne juos linksminti. Tai jau kita sfera, kuriai reikalinga parodomoji programa.

Renginiu vedejas

Savo paprastumu sudėtingi yra oficialūs renginiai. Ypač protokoliniai. Jie retai reikalauja kokios fantazijos – jų scenarijus paprastai būna iš anksto nusakytas pagal etiketo ir reglamento reikalavimus, taip pat nurodyta ką ir kada pasakyti, kaip elgtis. Lyg ir viskas aišku. Tačiau tai, dažniausiai, ir tampa iššūkiu. Vedant tokius renginius reikalinga ir erudicija, ir etiketo išmanymas, taip pat greita ir teisinga reakcija į įvairias pasitaikančias situacijas. Vedėjas, jo manieros, dikcija, laikysena ne retai aptarinėjama ir renginio metu ir po jo. O dalyvaujant tarptautinio masto renginiuose netinkamas gestas ar tonas gali būti prilygintas net įžeidimui… Tačiau ne viskas taip sudėtinga, ypač kai renginys patikimas kompetentingam vedėjui, turinčiam šioje srityje ne mažai patirties. Dauguma vedėjų nurodo, kokius renginius veda ir kokiomis savybėmis pasižymi, kartais pateikia medžiagos iš vestų renginių. Todėl pasirinkimas tampa paprastesnis.

Taigi, nors ir esant daugybei renginių tipų, vedėjas be išimties turi būti ir išsilavinęs, ir nestokojantis humoro jausmo, neieškantis žodžių kišenėje, bei sugebantis improvizuoti susiklostant programoje nenumatytoms situacijoms.